Yra keletas klaidingų įsitikinimų apie biometrines praėjimo kontrolės sistemas:
Mitas 1: Brangi techninė įranga
Dėl išaugusios paklausos ir padidėjusios konkurencijos sumažėjo techninės įrangos kainos. Kadangi nereikia naudoti kortelių ar žetonų ir licencijų, reali įrangos kaina gali būti daug mažesnė nei tradicinių praėjimo kontrolės sistemų.
Mitas 2: Didelis klaidų skaičius
Su biometrinėmis sistemomis paprastai siejamas dviejų tipų klaidų skaičius: Klaidingo patvirtinimo lygis ir klaidingo atmetimo lygis. Šiuolaikiniai algoritmai ir jutiklių technologijos iš esmės pašalino šias problemas. Biometrinės sistemos gali identifikuoti vartotojus iš 10-čių ar net 100 tūkstančių žmonių duomenų bazių.
Mitas 3: Nehigieniška
Ne visos biometrinės technologijos remiasi vartotojo prisilietimu prie jutiklio. Akies rainelės ir 3D bekontakčiai pirštų atspaudų jutikliai leidžia identifikuoti vartotojus fiziškai neliečiant įrenginio.
Mitas 4: Sunku naudoti.
Biometrinius prietaisus lengva naudoti. Žmonės susipažino su pirštų atspaudų jutikliais vis dažniau naudodami pirštų atspaudų atpažinimo priemones prieigai prie išmaniųjų telefonų. Taip pat ir automatinius veido ar akies rainelės skaitytuvus pasienio kontrolės punktuose.
Mitas 5: Aplinkos poveikio veiksniai
Kai kurie biometriniai prietaisai netinka naudoti lauke arba sudėtingomis sąlygomis. Tačiau kai kurie prietaisai, pavyzdžiui, daugia-spektrinių vaizdų įrenginiai, patikimai veikia ir atšiauriausiomis sąlygomis.
Mitas 6: Sistemoje saugomi pirštų atspaudų, veidų ar akių rainelės atvaizdai
TBS sistemoje atvaizdai nėra saugomi. Atvaizdai paimami ir iš jų surenkami identifikuojami požymiai (vadinamieji duomenų taškai). Sudėtingas algoritmas duomenų taškus konvertuoti į biometrinį šabloną skaitmeninio kodo pavidalu. Kaip papildoma saugumo priemonė biometrinis šablonas, prieš jį saugant arba siunčiant į biometrinių duomenų serverį užšifruojamas. Taip sukuriama sistema, kuri užtikrina aukščiausio lygio biometrinių duomenų apsaugą ir taip užtikrina BDAR reikalavimų atitikimą.